Kaip nustatyti, ar 321 nerūdijančio plieno ritės cheminė sudėtis atitinka standartą

Cheminės sudėties tyrimas321 nerūdijančio plieno ritėsKad atitiktų standartus, paprastai reikalinga cheminė analizė. Toliau pateikiami keli dažniausiai naudojami bandymo metodai:

1. Spektroskopinė analizė

Principas: Rentgeno spindulių fluorescencija (XRF) yra neardomasis elementų analizės metodas. Jis apšviečia mėginį rentgeno spinduliais, skatindamas mėginyje esančių elementų fluorescencinę emisiją. Spektroskopinė analizė nustato elementų turinį.

Taikymas: XRF gali greitai ir tiksliai aptikti pagrindinius legiravimo elementus iš nerūdijančio plieno ir palyginti juos su standartinėmis sudėtimis, kad nustatytų, ar 321 nerūdijančio plieno cheminė sudėtis atitinka reikalavimus.

2. Spektroskopinio lanko metodas

Principas: Plazmos spektroskopija naudoja aukštos temperatūros plazmą mėginio elementams sužadinti, todėl jie išskiria specifines spektrines linijas, leidžiančias nustatyti elemento tipą ir koncentraciją.

Taikymas: šis metodas suteikia didelį jautrumą ir tikslumą daugeliui nerūdijančio plieno elementų, todėl galima išsamiai analizuoti mėginio cheminę sudėtį.

3. Cheminis titravimas

Principas: Mėginys ištirpinamas ir reaguoja su žinomos koncentracijos cheminiu reagentu. Titravimo proceso metu pastebėti pokyčiai leidžia nustatyti konkretaus elemento kiekį. Pavyzdžiui, chloridą, fosforą ir sierą dažnai galima nustatyti titruojant. Taikymas: Šis metodas tinka aptikti tam tikrus elementus iš nerūdijančio plieno, tačiau reikalauja gana subtilių eksperimentinių procedūrų.

4. Degimo būdas

Principas: Šis metodas apima mėginio deginimą, dėl kurio jame esanti anglis ir siera reaguoja su deguonimi ir susidaro anglies dioksidas ir sieros dioksidas. Anglies ir sieros kiekis nustatomas matuojant šių dujų kiekius.

Naudojimas: tinka nerūdijančio plieno anglies ir sieros kiekiui nustatyti.

5. Cheminis tirpinimas ir chromatografija

Principas: Nerūdijančio plieno mėginys ištirpinamas atitinkamoje rūgštyje arba tirpiklyje, o gautas tirpalas analizuojamas naudojant dujų chromatografiją arba skysčių chromatografiją, siekiant nustatyti mikroelementų kiekį mėginyje.

Taikymas: šis metodas suteikia didelio tikslumo analizę, skirtą mikroelementams aptikti nerūdijančiame pliene.

6. Spektroskopinės emisijos metodas

Principas: Metaliniams elementams analizuoti naudojamas spektroskopinis emisijos fotometras. Aukštos temperatūros liepsna arba elektros lankas sužadina metalinį elementą, todėl jis skleidžia tam tikrus spektro bangos ilgius. Emisijos intensyvumas matuojamas fotometru, siekiant nustatyti elementų kiekį.

Naudojimas: dažniausiai naudojamas nerūdijančio plieno legiruojamųjų elementų kiekiui nustatyti.

7. Mikroanalizės metodas

Principas: Skenuojanti elektroninė mikroskopija kartu su energijos dispersine spektroskopija (EDS) leidžia didelės skiriamosios gebos stebėti nerūdijančio plieno paviršių ir tuo pačiu metu aptikti paviršiaus elementų pasiskirstymą.

Naudojimas: tinka vietinei nerūdijančio plieno sudėties ir mikrostruktūros analizei, ypač kai mėginio paviršiuje yra nešvarumų arba yra reikšmingų pakitimų.

Bandymo žingsniai:

Mėginio paruošimas: paimkite mėginį ir, jei reikia, atlikite atitinkamą apdorojimą.

Tinkamo bandymo metodo pasirinkimas: pasirinkite tinkamą analizės metodą, pagrįstą bandomu elementu ir reikiamu tikslumu.

Palyginimo standartas: palyginkite bandymo rezultatus su 321 nerūdijančio plieno cheminės sudėties standartu. Pagal GB/T 4237-2015 ir kitus atitinkamus standartus, pagrindiniai 321 nerūdijančio plieno komponentai yra: anglies (C) kiekis ≤ 0,08%, sieros (S) kiekis ≤ 0,03%, fosforo (P) kiekis ≤ 0,045%, chromo (Cr) kiekis 17%, nikelio (Cr) - 17%, 2% -1 titano (Ti) kiekis ≥ 5 × C%, kontroliuojami kiti mikroelementai.

Išvada: naudojant pirmiau nurodytus cheminės analizės metodus, galima tiksliai nustatyti, ar cheminė sudėtis321 nerūdijančio plieno ritėsatitinka standartinius reikalavimus. Šiuos metodus dažniausiai reikia atlikti laboratorijoje ir juos turėtų naudoti profesionalai, kad būtų užtikrintas rezultatų tikslumas.